Patarimai norintiems auginti šunelį » Šunų meilė

Broliška meilė

Uodeguotis — Mon, 28 Mar 2016 07:25:12 +0000

Tikras giminystės ryšys! Mažoji sesutė Penny išbando visus įmanomus būdus, kad tik pasiektų skanią, saldžią papriką. Tačiau jai vis tiek niekaip nepavyksta. Į pagalbą atskuba penkerių metų biglis Maymo ir padeda savo sesei pasiekti daržovę. Brolis papriką nukelia ant žemės ir leidžia Penny gardžiai ją sukirsti. Na o užkandę du keturkojai nusprendžia kartu numigti pietų miego.

Ar šunys tikrai moka mylėti?!?

Uodeguotis — Sun, 10 Jan 2016 14:59:43 +0000

Daugelis esate pagalvoję – ar keturkojis jaučia tokius pat šiltus jausmus, kaip ir jūs jam. O gal ne? Visgi įrodyta, kad būtent šunys ieško meilės savo ir žmogaus santykiuose. Žmonės uodeguočiams nėra vien tik ,,maisto bankas”. Žmogų šuo supranta kaip tikrą ir nepakeičiamą gyvenimo draugą. Štai tik keli įrodymai:

Šunelis sekioja iš paskos.
Keturkojai vaikšto paskui dėl daugybės priežasčių. Žinoma, ir dėl to, kad jūs esate maisto ir pastogės šaltinis. Bet taip pat šunys yra tokie gyvūnai, kuriems patinka būti kartu su savo šeimos nariais. Tad, jei šunelis visą laiką netoliese – jis jumis myli!

Patinka miegoti drauge.
Uodeguotis miega su jumis naktį ar snaudžia po pietų kartu? Tai reiškia, jis jus myli ir brangina. Šunys įpratę laiką leisti su svarbiais ir artimais, nesvarbu tai žmogus, šuo ar kitas gyvūnas.

Džiaugiasi jums grįžus namo.
Nesvarbu kiek laiko jūsų nebuvo, šunelis džiaugiasi, šokinėja, laižo, bučiuoja – jis jūsų laukė ir ilgėjosi!

Šunelis pažadina.
Jis rūpinasi, kad nepavėluotumėte į darbą ar mokyklą. Keturkojis visą naktį nemiega ir seka laikrodį, kad atskuostų pas jus laiku:)

Uodeguotis padeda.
Jis sukramto viską, ką tik randa ant grindų – ,,Žiūrėk, aš padedu tau tvarkytis!”

,,Kai šunys į jus žiūri, jie apkabina jus savo akimis” – Dr. Brian Hare.

Kodėl Dievas sukūrė šunį

Uodeguotis — Wed, 12 Aug 2015 11:33:35 +0000

Devintą dieną Dievas atsigręžė į savo vaikus ir tarė:
– Jums reikia draugijos.
Taigi Dievas sukūrė šunį.
Dievas sakė:
– Man reikia kažko, kas norėtų keltis, bučiuotis, sisioti ant medžių, miegoti visą dieną ir vėl keltis, duoti dar daugiau bučinių. Tuomet laukti vidurnakčio ir drauge žiūrėti televizorių. Taigi Dievas sukūrė šunį.
Dievas sakė:
– Man reikia kažko, kas norėtų sėdėti, stovėti, tuomet ridentis. Be skundų dėvėti kvailas kepures ir kostiumus, kurių nesupranta. Reikia to, kuris be dvejonių pašoktų į orą, vytųsi uodegą, viską uostytų ir atneštų numestą pagalį, keltų nuotaiką palaižymais. Kuris mylėtų, nepaisant ką tu padarei, nepadarei ar nelaimėjai. Taigi Dievas sukūrė šunį.
Dievas sakė:
– Man reikia to, kuris būtų pakankamai stiprus, kad galėtų tempti roges ar rasti sprogmenis, bet pakankamai švelnus, kad mylėtų kūdikius ir lydėtų akluosius. Kuris galėtų praleisti visą dieną ant sofos, padėtų galvą ant krūtinės, žvelgtų suprantančiomis akimis ir paguostų net ir sudaužytą širdį. Taigi Dievas sukūrė šunį.
– Jis turi būti kantrus ir ištikimas netgi paliktas vienas. Jis turi būti rūpestingas, norėti glamonių, susirangyti, pasinosiuoti, linksminti, žavėti, knarkti, seilėtis, ėsti šiukšles, vaikyti voveres. Turi suvienyti šeimą savo nesavanaudiškumu ir atvira širdimi. Turi loti, lekuoti ir atsakyti energingu uodegos vizginimu, kai draugas pakviečia pasivažinėti automobiliu. Taigi Dievas sukūrė šunį!